Netikėtos situacijos kelyje į festivalį

parašė , 2016-07-04 07:52

Vieną savaitgalį vasarą važiuojant į festivalį jau atrodė, kad bus reikalingas auto supirkimas Vilniuje, kuris surinks mano sumaitotą mašiną. Kelias buvo geras, ir oras buvo puikus, tačiau vairuotojai kažkodėl važiavo tarsi girti, o gal tokie ir buvo? Aišku, kad auto supirkimas yra tik pokštas, kurį aš paminėjau, nes jeigu avarija, kur grėsė, būtų įvykusi, gal net nebūčiau likusi gyva.

Pirma grėsmė tarp miestų

Superka automobiliusPirmas nutikimas nutiko Rokiškio rajone, važiuojant tarp mietų. Aš važiavau dideliu ištisiniu keliu, sakykime, greitkeliu ir akivaizdu, kad mano kelias buvo pagrindinis. Pastebėjau, kaip iš šalutinio kelio į mano kelią atvažiuoja mašina ir dar taip mintyse pagalvojau – tai ko čia taip lekia, negi spės sustabdyti ir mane praleisti. Mintys buvo tokios, tarsi ne į mane čia trenktųsi, o kažką kitą, tarsi ne aš būčiau ta kita eismo įvykio dalyvė. Man lekiant link to įsukimo, mašina iš šalutinio visai nestabdė. Ir galiausiai ji įsuko. Pirmą kartą mačiau, kad kas nors taip įvažiuotų į greitkelį – tiesiai priešais nosį. Tai gerai, kad tai važiavau aš, kuri sugebėjo lemiamą akimirką pademonstruoti itin šaltus nervus. Įsukusi mašina turbūt tik tada atsibudo iš sapno ir net nesiėmė jokių veiksmų. Stovėjo vietoje priešais mane, kai aš ant 90 greičio lėkiau tiesiai į jos minkštą sėdynę. Atrodė lyg savižudžio poelgis, bet veikiau kažkokio apsnūdusio žmogaus, gal net neturinčio teisių. Artėjant supratau, kad turiu du pasirinkimus. Arba tėkštis į šią iš niekur atsiradusią mašiną, patirti smūgį, galbūt priversti susižaloti mano šeimai ir pačiai susižaloti, sumaitoti mašiną, kad jai grėstų tik auto supirkimas, ir dar tokius pačius nuostolius padaryti tam žiopliui. Arba sukti į šalia esantį griovį, į jį nuvirsti, o tada po kurio laiko atsibusti, kai nieko aplink nebus, nes kaltininkas sveikas ir sausas bus pabėgęs. Nežinau, ką tuo metu nusprendė mano nervų sistema, tačiau aš tiesio pračiuožiau griovio kraštu, per du milimetrus nekliudydama žioplio mašinos. Keista, nes jaučiausi visiškai rami, o nuvažiavusi važiavau toliau. Tuo momentu visi mašinoje sėdėjo suakmenėję.

Gyvūnai ant kelio

Kita grėsmė kelyje buvo šiek tiek vėliau, kai prietemoje ant kelio iššoko stirna. Buvo visai maža ir gal dar nemokyta gyvenimo, kad greitkelis yra pavojinga vieta. Irgi nesinorėjo jos nudaužti, nors smūgis mašinai tikrai nebūtų labai pakenkęs. Išlaviravau.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *